Kas bendro tarp minimalizmo ir ekologijos? Apie ką šis blogas?

Minimalizmas? Nieko naujo! Turbūt visi esame apie jį girdėję, ir ne kartą… Iki šiol minimalizmą supratau maždaug taip: žmonės sąmoningai renkasi gyventi paprasčiau, atsisako bereikalingo vartojimo, turi mažiau daiktų ir nuosavybės tam, kad būtų laimingesni, geriau suprastų save, išmoktų gyventi čia ir dabar, iš naujo atrastų savo santykį su gamta ir panašiai… Tiesa, minimalizmas išpopuliarėjo ir kaip nauja mados kryptis aprangoje bei interjero dizaine. Va, regis, toks ir būtų visas minimalizmas mano ligšioliniu supratimu.

Keista, bet… Vieną dieną išvydau šitą savoką žymiai platesniame kontekste. Ištiko šokas, nežinau, kaip pavadinti… Gal praregėjimu? Pirmą naktį nemiegojau, antrą verkiau, o trečią pradėjau rašyti.

Ar pamenate, kada pirmą kartą išgirdote apie gamtos taršą ir globalinį klimato atšilimą? Jei galit, pasidalinkite. Aš, regis, sužinojau penktoje klasėje iš mokyklinio vadovėlio. Susipažinom ir tiek. Jei taip, tuomet ši sąvoka man pažįstama 14 metų. Per visus tuos metus žiniasklaida tik apie tai ir teskalambijo. Net pabodo klausytis. Neretai tiesiog praleisdavau informaciją pro ausis, nesigilinau. Lyg ir tas pats, lyg ir nieko naujo… Gal apie tai kalbėti pasidarė banalu? Gal per liūdna? Susidarė įspūdis, kad mes, paprasti žmogeliai, galim tiesiog stebėti viską iš šalies. Galim ir nestebėti, vis tiek nieko nepakeisim. Gal dar viliamės vieną dieną išgirsti, jog viskas išsispręs savaime, arba kad kokie nors protingi mokslininkai ras sprendimą.

Patikėjau, kad kiekvienas žmogus kuo rimčiausiai gali prisidėti prie Žemės išgelbėjimo.

Nukrypau, grįžtu prie ištikusio šoko. Žodžiu, sudužo subyrėjo mano įprasta pasaulėžiūra. Peržiūrėjusi kelis netyčia aptiktus straipsnius, ėmiau ir patikėjau, kad kiekvienas žmogus kuo rimčiausiai gali prisidėti prie Žemės išgelbėjimo. Tiksliau, žmonijos išgelbėjimo, nes planeta puikiai išsigelbės ir be mūsų. 

Man regis, mažiau vartodami (minimalizmo šerdis), be visų kitų privalumų, eikvosime mažiau natūralių gamtos išteklių ir mažiau šiukšlinsime.

Taigi, jau tikriausiai supratote, kad minimalizmo temą kreipiu link gamtosaugos. Noriu praplėsti minimalizmo sąvoką ir pradėti kalbėti apie tai, kaip jis gali pasitarnauti tausojant gamtą.  Man regis, mažiau vartodami (minimalizmo šerdis), be visų kitų privalumų, eikvosime mažiau natūralių gamtos išteklių ir mažiau šiukšlinsime. Pateiksiu pavyzdžių. Kiekvieno žmogaus sukurto daikto gamybai naudojami gamtos ištekliai. Vadinasi, sąmoningai rinkdamiesi įsigyti mažiau daiktų – tik pačius būtiniausius, – eikvotume mažiau natūralių išteklių. Be to, įsigydami naują daiktą nesusimąstome perkantys tikrą keliauninką, tikriausiai mačiusį daugiau pasaulio už mus pačius. Gali būti, kad jį pagamino Kinijoje, tuomet plukdė į Europą, kur jis dar keliavo šimtus kilometrų greitkeliais, kad atsidurtų parduotuvėje. Kiekvienas nukeliautas kilometras – tai papildomos šiukšlės, į orą išskirtas CO2. Galiausiai panaudotą daiktą geriausiu atveju išrūšiuojame, paruošdami prisikelti naujam gyvenimui (dažniausiai tolydžio prastėjančia forma), arba tiesiog išmetame.  

Labiausiai suglumau supratusi, kiek daiktų išmetu jų net nepanaudojusi. Geriausiai savo mintį pailiustruosiu kviesdama jus priimti šį iššūkį:  nueikite į parduotuvę, kur paprastai perkate maistą ar kosmetiką ir pabandykite įsigyti ko nors, nesupakuoto į plastikinę pakuotę.

Aš nuėjau, sukiojausi gerą pusvalandį ir nesilioviau stebėtis. Tai beveik neįmanoma. Nusipirkau papriką, kurią dėjau tiesiai į krepšį be plastikinio maišelio. Pasiėmiau kiaušinių kartoninėje dežutėje (bent jau ne plastikinėje). Kadangi norėjau pasigaminti šaltą sriubą, man būtinai reikėjo prieskoninių žolelių (visus kitus produktus jau turėjau). Tad krapus ir svogūnų laiškus vis tiek teko pirkti kartu su plastikiniu įpakavimu. Vos tik pradedu gaminti – plastikinės pakuotės krenta į šiukšlių dėžę. Taigi, išmetu jų net nepanaudojusi.

Mėgstu iššūkius, tad dabar jau užkibau. Matau, kad čia galima daug nuveikti. Vartodami mažiau galime sutaupyti. Stengdamiesi gyventi be šiukšlių galime kasdien pasijusti nugalėtojais: štai dar kažko nereikalingo atsisakiau, štai dar vienu poelgiu patausojau gamtą. Įžvelgiu daug atsakingo verslo idėjų ir noriu jomis dalintis su bendraminčiais.

Nesiekiu perfekcionizmo. Visų pirma, minimalizmas skatina gyventi paprasčiau ir sąmoningiau:  mažiau iš savęs reikalauti, nepasiduoti reklamos manipuliacijoms, nemaitinti savo ego ir neauginti kompleksų.

Mano mintis paprasta – kiekvienas žmogus galėtų kasdien sugalvoti ir pabandyti įgyvendinti bent po vieną naują idėją, kaip kasdien mažinti gamtai daromą žalą. Taip, kad būtų smagiau, o ne liūdniau gyventi. Tikslas yra ne išeiti į mišką ir apsigyventi palapinėje bei maitintis aptinkamu maistu (nebent kažkam tai pasirodys nuostabi idėja), bet tolydžio mažinti savo asmeninį indėlį į gamtos taršą.

Mano mintis paprasta – kiekvienas žmogus galėtų kasdien sugalvoti ir pabandyti įgyvendinti bent po vieną naują idėją, kaip kasdien mažinti gamtai daromą žalą.

Savo idėją pavadinau „dar kas nors“. Nusprendžiau kasdien pagalvoti, o gal yra dar kas nors, ką šiandien galiu padaryti? Man šito reikia ar nereikia? Gal galiu kažko nepirkti? Gal yra natūralesnių ar ekologiškesnių alternatyvų? Gal yra produktų, kurie iki Lietuvos keliauja trumpiau?

Visomis idėjomis ketinu dalintis, aprašysiu, kaip sekasi jas įgyvendinti. Labai lauksiu, kad pasidalintumėte ir jūs. Veikiausiai jau turite nuostabių gamtai draugiškų įpročių, tik patys apie tai nesusimąstėte, nes jie susiformavo dėl kokių nors kitų priežasčių. Tuoj kartu viską ir išsiaiškinsim…