Pirmi 7 žingsniai kuriant gamtai draugiškesnę gyvenseną

Kadangi jau kiek perpratau tvaresnės gyvensenos principus ir paprastuose kasdieniuose dalykuose slypintį pavojų gamtai, nusprendžiau pabandyti sudėlioti struktūrą, nuo ko reikėtų pradėti keistis. Iš karto norėjosi pakeisti labai daug, bet sau vis primindavau sustoti, nurimti, imtis vienos naujovės vienu metu.

Pristatau 7 žingsnių atmintinę:

1. Atsisakyti nereikalingų daiktų

Manau, tai galime įgyvendinti pirmiausiai ir paprasčiausiai, nors kitam gali pasirodyti ne taip ir paprasta… Esame įpratę įsigyti daiktų, kuriuos “malonu turėti” arba kurių “dar gali prireikti”. Atsispirti sunku, nes gamintojai nepaliaujamai vilioja, pasitelkdami reklamą, akcijas. Čia kiekvienas ras kur tobulėti. Maniausi esanti gan atspari reklamai, kol neperžvelgiau, kiek iš tikrųjų turiu nereikalingų daiktų.

Apačioje pateiksiu savo „raudonąjį sąrašą“ – ko kaipmat atsisakiau, sužinojusi apie žalą gamtai, kas buvo opiausia man. Tai nebūtinai bus aktualu ir jums, bet pateikiu kaip pavyzdį ar idėjų šaltinį.

2. Nepirkti vienkartinių daiktų

Tai įvairios vienkartinės priemonės, kurias dažniausiai perkame savo patogumui. Gera žinia ta, kad daugumą jų lengva pakeisti ilgiau tarnaujančiais daiktais.

Į šį punktą įtraukiu ir įvairias pakuotes. Gausu tyrimų ir straipsnių, atkreipiančių dėmesį į tai, kaip nejučia planetai kenkia vien produktų pakuotės: jų gamyba ir atliekos. Reikėtų stengtis vartoti nepakuotus arba mažiau įpakuotus produktus, nes pakuočių mums dažniausiai ir nereikia.

Daugiau apie vienkartinį plastiką skaitykite čia.

3. Naudoti jau turimus daiktus

Šis žingsnis yra veikiau perspėjimas ko nedaryti, apsisprendus rimtai keisti įpročius pagal pirmus du žingsnius. Atsisakyti nereikalingų ir vienkartinių daiktų nereiškia, kad turime kuo skubiausiai iškuopti namus, išmesti viską, kas neatitinka gamtai draugiško gyvenimo standarto, ir įprastus daiktus pakeisti super ekologiškais (dabar taip madinga!). Kaip tik atvirkščiai – pirmiausia sunaudokime viską, ką turime.

Štai paprastas pavyzdys – noriu atsisakyti plastikinių maišelių, bet spintelėje turiu jų visą krūvą. Juk nėra nieko blogo juos panaudoti dar kartą ar kelis, kol supliš. Eidama į parduotuvę nebeimu naujų plastikinių maišelių daržovėms ir vaisiams, bet naudoju atsineštus iš namų. Kai nebeturėsiu, ieškosiu medžiaginių.

4. Domėtis, kur galima rasti ekologiškų, neįpakuotų, vietinių gamintojų produktų

Visiems naudojamiems produktams ieškoti gamtai draugiškesnių alternatyvų – tai turėtų virsti rimtu nuolatiniu užsiėmimu. Ekologinis judėjimas skatina pirkti šviežius, ekologiškus, tvariai užaugintus ir pagamintus produktus iš vietinių ūkininkų ir gamintojų. Ūkininkų turgelyje įsigytas maistas ne tik padeda gelbėti planetą, bet ir yra labai sveikas, skanus. Manau, kad paragavę tokio maisto kitokio ir nebenorėsime.

5. Planuoti, ką valgysime, sunaudoti visus turimus produktus

“Zero waste” judėjimo esmė – gyventi taip, kad nesusidarytų atliekų. Labai naudinga šio judėjimo vertybių laikytis virtuvėje: suvartoti visą įsigytą maistą ir produktus. Reiškia, virtuvėje teks kiek užtrukti; nebūtinai ilgiau gaminti valgį, bet dažniau kyštelti nosį į šaldytuvą, peržiūrėti maisto likučius, skaityti galiojimo terminus ir planuoti, ką valgysime. Stengiuosi kūrybiškai pasitelkti pagalbines priemones, pavyzdžiui, šaldytuve turiu dėžutę su užrašu “suvalgyk mane pirmą” ir į ją perkeliu netrukus sugesiančius produktus.

6. Kai ką pasigaminti patiems

Geriausias būdas užtikrinti, kad produktas būtų ekologiškas, natūralus, sveikos sudėties, nesupakuotas į gamtą teršiančią pakuotę – pasigaminti jį patiems. Man regis, kad šį žingsnį įgyvendinti taip, kaip noriu, įstengsiu dar negreitai. Reikės daug sužinoti, išmokti, rasti receptų ir eksperimentuoti. Būtent todėl ir rašau jį prie pirmų 7 žingsnių, kad jau dabar pradėčiau rinkti informaciją. Smalsumo dėlei būtinai išbandysiu naminę dantų pastą, lūpų balzamą, kūno kremą, namų priežiūros priemones.

7. Aštrinti savo ekoprotą

Paskutinis žingsnis, kaip siūlau pradėti keistis – pratinti protą nuolat galvoti apie kasdienę įtaką gamtai. Klausti, domėtis, skaityti, dalintis žiniomis. Mokytis įžvelgti slaptą žalą: atminti, kad bet kuris žmogaus kuriamas produktas ar veikla naudoja gamtos išteklius. Jaučiu, kad kuo daugiau žinau, tuo daugiau klausimų kyla, todėl it kokia agentė bandysiu aiškintis ir gilintis bei dalintis atradimais.

Manau, kad šių žingsnių tikrai pakanka. Galėčiau įtraukti ir 8-ą, bet tai veikiau palinkėjimas – drauge džiaugtis vykstančiais, tegul ir nedideliais, pokyčiais; pagirti kitus už jų ekologines iniciatyvas. Tikiu, kad jei daugiau žmonių imsis analogiškos praktikos, pamažu keisis ir rinka: daugės atsakingų gamintojų, gal net įprastuose prekybos centruose rasime daugiau gamtą tausojančių pasirinkimų.

Toliau mano žadėtasis „raudonasis sąrašas“:

1-Raudonasis-Sarasas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s