Ką kasdien paliekame?

Kalbėdama apie ekologišką gyvenseną dažnai vartoju ne visiems žinomą “ekologinio pėdsako” terminą. Viena vertus, tai konkretus mokslinis terminas, matavimo vienetas. Vis dėlto ekologinio pėdsako savoka šnekamojoje kalboje dažnai vartojama kaip “poveikio gamtai” sinonimas. Man tai pirmiausia graži, intuityviai suprantama metafora. Norime to ar ne, judėdami paliekame pėdsakus. Kartais jie būna laikini ir nereikšmingi – it trumpam, iki pirmosios bangos, įspausti drėgname pajūrio smėlyje. Kartais – dideli, ryškūs ir nepageidaujami, tarsi nuo purvinų batų ant išblizgintų grindų (šiaip jau mus auklėjo taip nedaryti).

1087802-Chief-Seattle-Quote-Take-nothing-but-memories-leave-nothing-butfff

Ekologinis pėdsakas

Bet kokia žmogaus veikla vienaip ar kitaip veikia gamtą. Vienas būdas ją konkrečiai įvertinti ir palyginti skirtingų veiklų daromą poveikį gamtai yra ekologinis pėdsakas. Jis rodo, kiek tam reikia “gamtos” (žemės, vandens ir oro), jos kiekį išreiškiant produktyvios žemės plotu. Galima įvardinti visos žmonijos, atskirų valstybių, pramonės šakų, veiklų ir net kiekvieno žmogaus ekologinį pėdsaką. Pavyzdžiui, visos žmonijos ekologinis pėdsakas šiuo metu prilygsta 1,7 Žemės planetų produktyvios žemės plotui (o planetą turime tik vieną). Toks įvertis rodo, kiek žmonija pereikvoja turimus Žemės išteklius.

Savo asmeninį ekologinį pėdsaką galima pasitikrinti įvairiose internetinėse skaičiuoklėse. Viena jų pasiekiama www.footprintcalculator.org svetainėje. Atsakius į kelioliką klausimų gauname išraišką žemės plotu – kiek Žemės planetų reikėtų, jei visi gyventų taip, kaip Tu? Rezultatus reikėtų vertinti kritiškai, kadangi klausimai apima tik nedidelę mūsų gyvensenos dalį. Vis dėlto pačią skaičiuoklę vertinu palankiai, nes ji rodo, kad mūsų ekologinis pėdsakas susideda iš daugelio dalykų – ne tik kuo važinėjame ir kiek energiškai efektyvus mūsų būstas, bet ir ką valgome ir kiek šiukšliname.

hhh

CO2 pėdsakas

Žmonijos poveikį gamtai galima vertinti ir paliekamu CO2 pėdsaku. Čia poveikis gamtai vertinamas pagal susidarantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį: ne tik anglies dvideginio (CO2), bet ir vandens garų (H2O), metano (CH4) bei kitų dujų. Pavyzdžiui, jei ką nors darant išsiskiria metano dujų, jų poveikį galima prilyginti CO2 poveikiui (pagal sukeliamą šiltnamio efektą 1 kg metano dujų prilygsta 34 kg CO2). Savo CO2 pėdsaką irgi galima įsivertinti internetinėse skaičiuoklėse.

Ekologinis ir CO2 pėdsakai, kaip matavimo vienetai, yra tiesiogiai susiję. Laikoma, kad apie 60% ekologinio pėdsako sudaro CO2 pėdsakas; likę 40% apima kitaip žmonijos gamtai daromą žalą, pavyzdžiui, cheminę taršą ar miškų kirtimą. Įsigilinusi į abi sąvokas, mieliau renkuosi ekologinį pėdsaką, nes jis apima visus aplinkosaugos aspektus ir skatina tausoti Žemės išteklius.

Asmeninis ekologinis (ir CO2) pėdsakas

Man regis, asmeninio ekologinio pėdsako sąvoka paini todėl, kad realiai matome tik mažą jo dalį. Didžioji dalis lieka nematoma; dažnai ją vadinu “slaptu” kasdieniu kenkimu gamtai. Pavyzdžiui, puikiai suprantame, kad mūsų vairuojamas automobilis išskiria CO2 dujas; o štai išmetę atliekas į bendrą konteinerį nesusimąstome, kad nukeliavusios į sąvartyną jos pus ir išskirs metano dujas. Išmetamų šiukšlių CO2 pėdsakas irgi įeina į mūsų ekologinio pėdsako “biudžetą”. Jei šis būtų ribotas (kaip finansinis), veikiausiai bandytume į jį tilpti rūšiuodami atliekas, o sutaupytą dalį skirtume kam nors kitam (pavyzdžiui, kelionei).

Berners-Lee knygoje “How bad are bananas?” daug dėmesio skiria maisto ekologiniam pėdsakui. Pasak jo, savo CO2 pėdsaką galime sumažinti ketvirtadaliu suvartodami visą įsigytą maistą, dar ketvirtadaliu – valgydami kuo mažiau mėsos ir pieno produktų, o dar 10% – valgydami vietinį sezoninį maistą. Skaičiai gauti vertinant vidutinio amerikiečio gyvenimo būdą, tad mums tinka nevisai. Vienaip ar kitaip įdomu tai, kad žymią mūsų ekologinio pėdsako “biudžeto” dalį veikiausiai sudaro dažnai išmetamas maistas, tai, kad valgome labai daug mėsos ar iš toli atvežto egzotinio maisto.

Verta prisiminti, kad ekologinį pėdsaką palieka visi vartojami daiktai. Kas negirdėjo, kad didžiausią ekologinį pėdsaką palieka naftos ir mados industrijos; pagal kitus statistinius duomenis  daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiria žemdirbystės ir elektros energijos gavybos sektoriai. Kartais ekologinis pėdsakas skirstomas pagal valstybes, vis sukariant šunis ant Kinijos ir JAV. Tuo tarpu Norvegijos mokslininkai nusprendė ištirti, kaip atrodytų,  jei visų materialių daiktų gamybos, transportavimo, naudojimo ir utilizavimo ekologinį pėdsaką priskirtume jų vartotojams. Rezultatai atskleidė, kad vartotojai taptų atsakingi už 65% pasaulyje išskiriamų šiltnamio dujų ir už 80% išeikvoto vandens. Viena tyrėjų Diana Ivanova TEDx kalboje sako: “Savo gamtai daromą žalą sumažinsite ne trumpiau prausdamiesi po dušu, o atsakingiau vartodami”.

Households contribute to GHG emmissions and Water use

Jei žmonija nepereikvotų turimų Žemės išteklių, ekologinio pėdsako skaičiuoti nereikėtų. Gamtoje mūsų „pėdsakai“ liktų nepastebimi: atliekas ir perteklines šiltnamio dujas įsisavintų biosfera. Deja, kaip kojų, taip ir savo paliekamo ekologinio pėdsako dažniausiai nepastebime. Gyvename nesuprasdami, kaip kenkiame gamtai, ir dėl to nesukam sau galvos. Daugiau žinodami apie savo ekologinį pėdsaką, galime jo kasdien palikti mažiau.

Šaltiniai:

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s