Kodėl ir kaip nešvaistyti maisto?

Kaip žmonės taško maistą sužinojau ieškodama medžiagos savo dar nenagrinėta aplinkosaugos tema. Beieškant akys užkliuvo už labai jau savotiško filmo aprašymo apie “kanadiečių porą, visą pusmetį prasimaitinusią vien maisto atliekomis”. Tai perskaičius, vaizduotė kaip reikiant įsišėlo: prieš akis taip ir iškilo atliekų konteineriai su visu savo bjauriu turiniu. Būtinai turėjau savo akimis pamatyti, kur jie ieškojo ir kaip jiems pavyko rasti vartojimui tinkamų maisto atliekų. Negi tikrai rausėsi po buitinių atliekų konteinerius?!

Filmas vadinasi Just Eat It: a Food Waste Story (2014) – labai rekomenduoju peržiūrėti patiems. Išduosiu tik tiek, kad toji kanadiečių pora iš pradžių išmesto maisto išties ieškojo įvairiuose konteineriuose, priklausančiuose maisto prekybos ir gamybos vietoms. Kai kuriose Vakarų valstybėse tokia praktika yra labai paplitusi ir vadinama dumpster diving (nardymu šiukšlynuose). Taip porai pavyko rasti pakankamai daug tvarkingo, vartojimui tinkamo maisto, dažniausiai išmesto dėl tą pačią dieną pasibaigusio galiojimo termino. Filmo kūrėjai lankėsi vis kitose maisto auginimo, gamybos, prekybos vietose, daug nesuvartoto maisto rasdavo draugų virtuvėse ir taip atskleidė, kaip ir kiek maisto ištaškome visoje jo gamybos ir vartojimo grandinėje. Dažnas žmogus nė nenumano, kad dalis maisto produktų išmetama tik todėl, kad atrodo „neestetiškai“. “Negražūs” vaisiai ir daržovės laikomi netinkamais parduoti, nes užaugo, matote, nepakankamai taisyklingos formos.

Vienas didžiausių žmonijos rūpesčių

Dėl įvairių priežasčių visame pasaulyje kasmet prarandame ar iššvaistome per trečdalį viso užauginto maisto. Besivystančiose valstybėse taip darosi dėl netinkamos infrastruktūros, o išsivysčiusiose šalyse, kurių gyventojams maisto netrūksta, dalį jo išmesti yra visai normalu net ir be jokios “rimtos” priežasties. Visoje Europos Sąjungoje kasmet išmetame per 88 milijonus tonų maisto, o daugiau nei pusė jo atliekų susidaro gyventojų namuose.

Jei maisto atliekos būtų valstybė, pasaulyje pagal išskiriamą CO2 ji užimtų trečią vietą

Maisto praradimą ir švaistymą drąsiai galime laikyti viena didžiausių pasaulio ekologinių ir socialinių problemų. Pasaulinė maisto gamybos sistema palieka milžinišką ekologinį pėdsaką, o vien prarandamo maisto gamybai išskirtų šiltnamio dujų kiekis lygus 8% žmonijos išskiriamų CO2 dujų; jei maisto atliekos būtų valstybė, pasaulyje pagal išskiriamą CO2 ji užimtų trečią vietą. Jau šiandien žmonija užaugina tiek maisto, kad jo užtektų dar dviem trims milijardams žmonių – per akis užtektų išmaitinti visus alkstančiuosius.

Ateityje nešvaistyti maisto bus dar svarbiau. Skaičiuojama, kad apie šio amžiaus vidurį žmonių populiacija perkops 9 milijardus, ir maisto reikės užauginti dar dvigubai daugiau. Šiandieninio derlingos žemės ploto didinti negalėsime, antraip reikės iškirsti daugiau miškų – tas plotas dėl klimato kaitos sukeltos dirvos erozijos gali net sumažėti. (National Geographic)

Mano virtuvė be maisto atliekų

Pradėjusi gyventi draugiškiau su gamta, vienu pirmųjų tikslų išsikėliau nebešvaistyti maisto. Kad suvartoti visą įsigytą maistą būtų lengviau, išsiugdžiau naujų įpročių, kuriuos iš esmės galima nusakyti 4 taisyklėmis:

1. Planuoju, ką valgysiu, ir apsiperku pagal sąrašą

Į parduotuvę einu tik numačiusi, kokiems patiekalams turiu apsipirkti, ir beveik nenukrypstu nuo produktų sąrašo. Mudu su vyru dažniausiai apsiperkame savaitei. Kurį laiką eksperimentavome: kiekvieną savaitgalį parsinešdavome vis mažiau maisto ir žiūrėjome, ar jo užteks visai savaitei. Taip atradome savo aukso viduriuką – pasirodė, kad savaitei tereikia numatyti vos 4-5 sočius patiekalus. Patiekalo prisigaminame daugiau, kad užtektų kelioms dienoms, o likusį laiką gaminame derindami produktų likučius – visada išeina dar kas nors gero! Iki kito apsipirkimo šaldytuvą dažniausiai ištuštiname visiškai.

2. Minimalistinė (beveik spartietiška) virtuvė

Kad būtų lengviau sužiūrėti ir suvartoti visą turimą maistą, virtuvėje laikau tik būtiniausius daiktus. Man svarbu, kad stalviršiai nebūtų apkrauti daiktais, o kiekvienas virtuvės kampas turėtų aiškią praktinę paskirtį; smagiau, jei spintelėse ir šaldytuve visko būna tik tiek, kad gerai matyčiau ir lengvai pasiekčiau visus turimus produktus – taip galiu dažnai juos apžiūrėti.

3. Gaminu įprastus, lengvai paruošiamus patiekalus

Užsivedžiau sąsiuvinį rašytis mūsų mėgstamų, lengvai pagaminamų ir visada puikiai pavykstančių patiekalų receptams. Jis man padeda planuoti savaitės “meniu”, kad nepritrūkčiau idėjų. Pastebėjau nuolat receptuose besikartojančius ingredientus ir taip pamačiau, kokius produktus labiausiai mėgstame ir visada tikrai suvartojame. Nebeperku neįprastų, “egzotiškų” ingredientų pagal receptus iš žurnalų, jei nesu tikra, kad juos tikrai suvartosiu iki galo. Jei receptas įdomus, bet viena kita reikalinga sudedamoji dalis man nežinoma (pavyzdžiui, prieskoninės žolelės ar specialus padažas, kurių paprastai nenaudoju), internete ieškau, kokiais mano jau turimais ingredientais galėčiau jas pakeisti, arba renkuosi kitą receptą.

4. Sužinau, kaip geriausia laikyti produktus

Virtuvėje neišpasakytai gelbsti truputis žinių apie maisto produktams tinkamiausias laikymo sąlygas. Atidžiausiai prižiūriu vaisius ir daržoves, nes jie greitai genda, o visame pasaulyje jų prarandame daugiausiai. Sužinojau, kad kai kuriuos vaisius ir daržoves, skleidžiančius daug etileno dujų (pvz., bananus, avokadus, pomidorus), geriau laikyti atskirai nuo etilenui jautrių vaisių ir daržovių (pvz., obuolių, morkų, agurkų). Šaldytuve svarbu produktus dėti ir į jiems tinkamiausią vietą: vienus geriau laikyti šaldytuvo viršuje, kitus – per vidurį. Štai pieno produktus ir kiaušinius geriau laikyti ne durelėse, o giliai prie sienos vidurinėje lentynoje. Pradėjau dažniau naudotis šaldikliu, dedu į jį viską, ko nespėju suvalgyti. Šaldyti galima beveik viską (net duoną – man tai atradimas!). Be to, šaldymas išsaugo ir maistingąsias medžiagas.

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus iki 2024 metų maisto atliekas turėsime pradėti rūšiuoti atskirai – joms bus įrengti atskiri konteineriai. Labai džiaugiuosi ir laukiu šios naujovės, nes atskirai surinktas maisto atliekas bus galima panaudoti komposto gamybai arba biodujų jėgainėse, jos bereikalingai neterš aplinkos pūdamos sąvartynuose. Vis dėlto galimybės perdirbti maisto atliekas nederėtų suprasti, kad dabar jau galėsime švaistyti maistą į kairę ir į dešinę. Gamtai ir mums bus geriau, jei stengsimės suvartoti visą įsigytą maistą, o tik retkarčiais susidarančias maisto atliekas išrūšiuosime atskirai. Šiuo tikslu net ėmiausi kompostuoti namuose, bet apie tai verta papasakoti atskirai.

Naudinga nuoroda:

Labai smagus testas pasitikrinti, ar valgai strategiškai: http://www.vartotojai.lt/sincerelyfood/test/food/ (Iniciatyva “Linkėjimai, maistas”, Lietuvos vartotojų institutas)