CO2 iššūkis. Kokį CO2 pėdsaką palikau per savaitę?

LRT Plius laida apie tvarų gyvenimo būdą EkoLogiška pakvietė mane imtis labai įdomaus iššūkio: vieną savaitę skaičiuoti savo paliekamą CO2 pėdsaką. Kaip žinote, aš jau kurį laiką stengiuosi gyventi kuo ekologiškiau: neperku nereikalingų daiktų, ne tik rūšiuoju, bet ir kompostuoju savo maisto atliekas, vengiu vienkartinio plastiko, domiuosi apie savo gyvensenos poveikį gamtai. Todėl imdamasi iššūkio nieko savo kasdienybėje ir nekeičiau – norėjau sužinoti, koks iš tikrųjų šiandien yra mano pėdsakas.

Iššūkio vaizdo įrašą galite peržiūrėti laidos EkoLogiška Facebook puslapyje: https://bit.ly/2ZAg8y2 

Mano ekologiška gyvensena

Apie CO2 

Prieš dalindamasi rezultatais, noriu priminti, kad CO2 arba anglies pėdsakas yra vienas iš būdų pamatuoti, kaip žmogaus veikla veikia gamtą. Čia poveikis gamtai vertinamas pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jos susidaro, kai žmonės degina iškastinį kurą, kerta miškus, gamina cementą ir pan. Galima pamatuoti visos valstybės, atskiros pramonės šakos, įmonės arba net ir kiekvieno žmogaus CO2 pėdsaką.

Jei žmonija nepereikvotų turimų Žemės išteklių, CO2 pėdsako skaičiuoti nereikėtų. Tačiau, šiandien savo CO2 „biudžetą“ jau išeikvojome – atmosferoje susikaupė tiek „šiltnamio dujų“, kad Žemės paviršiaus temperatūra drastiškai kyla ir keičiasi klimatas. Pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, visa žmonija turi stengtis, kad iki šio amžiaus pabaigos vidutinė planetos paviršiaus temperatūra nepakiltų daugiau nei 2°C. Iki šiol Žemės paviršių jau sušildėme 0,8°C.

Kaip sekiau savo CO2 pėdsakais

Pradėjusi domėtis savo gyvensenos paliekamais pėdsakais supratau, kad CO2 pėdsaką turi ne tik mano vairuojamas automobilis, bet ir kiekvienas mano naudojamas daiktas. Pirkdama kokį nors naują daiktą, tampu atsakinga už tiek CO2, kiek išsiskyrė jį gaminant ir transportuojant. Todėl skaičiuodama savo asmeninį anglies pėdsaką jau žinojau, kad turiu sekti įvairius savo kasdienybės aspektus:

  • Transportas. Kiek kilometrų nuvažiavau kokiomis transporto priemonėmis? 
  • Elektra. Kiek namuose suvartojau elektros energijos?
  • Maistas. Kiek ir kokio maisto suvartojau, kokia jo kilmės šalis, pakuotė?
  • Nauji daiktai. Kokių naujų daiktų įsigijau arba gavau?
  • Atliekos. Kiek susidarė nerūšiuojamų, rūšiuojamų ir kompostuojamų atliekų?

Iš pradžių savo anglies pėdsaką bandžiau apskaičiuoti pati. Dėl transporto ir elektros energijos pėdsako viskas buvo gana aišku: užteko pasižymėti nuvažiuotus kilometrus ir elektros skaitiklio rodmenis. Tiesa, naudojantis taksi vairuotojo tekdavo pasiteirauti, kiek ir kokių jo automobilis vidutiniškai sunaudoja degalų.Pagal šiuos duomenis asmeninį anglies pėdsaką visai neblogai apskaičiuoja internete platinamos nemokamos skaičiuoklės. Viena jų pasiekiama čia: https://bit.ly/3kgIp4A 

Likusios dalies – maisto, daiktų ir atliekų pėdsako – pačiai tiksliai apskaičiuoti nepavyko. Galiu tik spėlioti, kiek CO2 išsiskyrė auginant, pakuojant ir transportuojant, pavyzdžiui, slyvas iš Pietų Afrikos. Kol kas laisvai pasiekiamų patikimų duomenų apie tai internete nėra. 

Kad sužinočiau kuo tikslesnį savo CO2 pėdsaką, jį apskaičiuoti paprašiau Miglės Makuškaitės, Planet Positive bendraįkūrėjos. Miglės kuriamas startuolis padeda verslo įmonėms įsivertinti jų veiklos sukuriamą taršą (CO2, vandens ir plastiko pėdsaką) ir tapti ne tik mažiau taršiomis, bet aplinkai draugiškomis. Nors aš ne verslo įmonė, pagal turimus duomenis Miglė galėjo apskaičiuoti ir mano anglies pėdsaką.

Rezultatai

Rezultatai mane tikrai nustebino – per savaitę sugeneravau beveik 100 kg CO2. Jeigu taip gyvenčiau visus metus, mano metinis CO2 pėdsakas viršytų 5 tonas, o tai visai nemažai. Kad pasiektume Paryžiaus klimato kaitos susitarimus, vienam žmogui tenkantis CO2 kiekis turėtų būti iki 2 tonų per metus. Vidutinis Lietuvos gyventojo anglies pėdsakas ir yra apie 5 tonas, o štai vidutinis Amerikos gyventojas sugeneruoja per 16 tonų CO2. Reikia atsižvelgti į tai, kad šie vidurkiai greičiausiai gauti skaičiuojant, kiek šalis viduje „pagamino“ CO2, o ne kiek jo „importavo“ – ne taip, kaip aš skaičiavau savo pėdsaką. Toliau pateikiu rezultatų suvestinę:

RūšisKiekisCO2, kg
Transportas87,5 km12,1
Elektra10,1 kWh2,1
Maistas9,15 kg75,3
Nauji daiktai2 vnt.5,5
Atliekos2,6 kg1,7
Rezultatų suvestinė

Pasirodo, daugiau nei tris ketvirtadalius mano anglies pėdsako sudaro maistas – gerokai daugiau, nei tikėjausi. Dieną, kai maitinausi daugiausia Lietuvoje užaugintu ir pagamintu maistu mano maisto pėdsakas buvo apie 7 kg, o kai pagrindinio dienos patiekalo kilmės šalys buvo Suomija ir Olandija, mano pėdsakas padvigubėjo ir siekė 15 kg. 

Transporto pėdsakas (12,1 kg) sudarė šiek tiek daugiau, nei dešimtadalį mano CO2 pėdsako. Tą savaitę kelis kartus važinėjau po savo gyvenamą Vilnių, o savaitgalį vykau į kelionę pažintiniu taku Trakų rajone. Per savaitę daugiausia nuosavu automobiliu ir šiek tiek viešuoju transportu nuvažiavau apie 88 km. 

Tą savaitę gavau arba pirkau tik kelis naujus daiktus: marškinėlius (4 kg CO2) ir dantų siūlą (1,5 kg CO2). Todėl ir įsigytų daiktų pėdsakas atrodo visai mažytis. Tiesa, dar įsigijau dėvėtą megztinį, bet pagal Miglės metodologiją daiktai iš antrų rankų CO2 pėdsako neturi. Logika ta, kad vietoje naujo pirkdami naudotą daiktą dar ir nepaliekame CO2 pėdsako.

Na, o elektros ir atliekų CO2 pėdsakas visai mažas, bet irgi reikšmingas – bendrai apie 4 kg CO2. 

Mano CO2 pėdsako „pyragas“

Apibendrinimas

Štai ir užfiksavau savo vienos rugpjūčio savaitės CO2 pėdsaką. Rezultatai mane nustebino, galutinis įvertis net ir kiek pribloškė, bet ar galiu iš to pasidaryti kokių nors išvadų? 

Dėl to, ką sužinojau skaičiuodama savo anglies pėdsaką, savo gyvensenos kardinaliai nekeisiu (reikėtų visai atsisakyti maisto), bet čia palieku sau ir jums kelias mintis:

  • Svarbiausia kasdien vadovautis tvarios gyvensenos ir zero waste principais, o asmeninio CO2 pėdsako per daug nesureikšminti. Greičiausiai mano CO2 pėdsakas jau yra gerokai mažesnis, nei buvo anksčiau. Tačiau, nemanau, kad verta visą dėmesį sutelkti vien į CO2 pėdsako mažinimą. Kasdien mes paliekame ne tik CO2, bet ir daug visokiausių kitų pėdsakų – naudojame vandenį, teršiame gamtą visokiomis atliekomis. Dėl mūsų gyvensenos gamta kenčia įvairiausiais būdais. Kartais mūsų naudojami daiktai gali palikti didesnį CO2 pėdsaką, bet mažiau kenkti kuriuo nors kitu aspektu. 
  • Bene svarbiausia sritis siekiant sušvelninti klimato kaitą yra mūsų maistas. Kaip parodė ir mano asmeninio CO2 pėdsako įverčiai, maisto pėdsakas „atsiriekė“ didžiąją dalį mano „CO2 pyrago“ (per tris ketvirtadalius). Kad sumažinčiau savo maisto pėdsaką, turiu nešvaistyti maisto, rečiau vartoti mėsą ir pieno produktus, rinktis daugiausia vietinę ir sezoninę produkciją. Vis dėlto mano maisto (o tuo pačiu ir bendras) CO2 pėdsakas iš tikrųjų sumažės tada, kai maistą tvariau auginti pradės visa žmonija. Tai būtina, nes kitaip žmonija dar galės nuimti derlių vos 60 kartų (iki 2080 m.). Nepaprastai įdomiai ir aiškiai apie tai pasakoja šių metų dokumentinis filmas Kiss the Ground (pasiekiamas Netflix) – manau, jį privalu peržiūrėti kiekvienam.

Naudingi šaltiniai:

Vienas komentaras “CO2 iššūkis. Kokį CO2 pėdsaką palikau per savaitę?

  1. Kas liečia CO², kaip atšimo priežastį, tai su realybe totaliai prasilenkiantis dalykas. Kliūna man namo energinio efektyvumo skaičiavimo metodika, kai šildant namą, sudeginus granulinį kurą išskirtas kad ir didesnis kiekis CO², vertinamas kaip mažesnis lyginat su iškastiniu kuru, nors realiai gali būti ir absoliučiai atvirkščiai. Tai negi tikrai CO² matuoja? Vienareikšmiškai, iškastinis kuras degdamas, dažnai į aplinką išskiria ir kenksmingesnes medžiagas, nei degantis biokuras. Vat, Vokietijoje į miestus draudžiama įvažiuoti su dyzeliniais automobiliais. Dyzeliniai automobiliai yra ekonomiškesni, mažiau sudegina kuro ir atitinkamai išskiria mažiau CO², bet realiai saugomasi ne CO² kuris iš tikrųjų, pasakos, kad kaltas dėl klimato atšilimo, o kenksmingų cheminių medžiagų, kurios sudegus išsiskiria didesniais kiekiais ir labiau teršę mūsų aplinką.

    Bet tai nereiškia, kad galimair toliau sau leisti gyventi taip neatsakingai gamtos atžvilgiu. Vienareikšmiškai ne.
    1. Vat ir mano pastatytas namas pirmiausiai labai šiltas, tad reikalauja labai mažai energijos, kad ir kokio taršumo ji būtų, namo šildymui.
    2. Antras dalykas, namo šildymui naudoju šilumos siurblį, kuris 3/4 šiluminės energijos ima iš aplinkos grunto, jo realiai neįtakodamas, tokiu būdu suvartojamą ir taip mažą energijos kiekį sumažinu dar 4 kartus.
    3. Trečias dalykas, taipogi rušiuojam atliekas.
    4. Taipogi kompastuojam buitines atliekas. Kieme stovi 3 kompastavimo dėžės, kurios pildomos kas treti metai. Vieną dėžę pernai jau pradėjom naudoti, tad kompastuojam jau ketvirti metai.
    5. Planuoju išsikelti saulės elektrinę ant savo namo stogo, kas man leis beveik pilnai padengti savo sunaudojamus elektros energijos kiekius, tad savo ne CO², o taršos pėdsaką paliksiu dar mažesnį nei kad dabar.
    6. Planuoju ateityje pereiti ant elektromobilių transporto, tik šiai dienai, tokio transporto kainos vis dar neįkandamos eiliniams Lietuvos piliečiams, šiam reikalui, ir elektros kabelius prasitiesiau, kad galėčiau nesunkiai pasijungti elektromobilių pakrovimo stoteles.

    Taigi, aš taipogi labai žiūriu į ekologiją, į tai, kad mes kaip galima mažiau terštume gamtą, kad gyventume harmonijoje su gamta. Man taipogi nepatinka šiukšlynų krūvos šalia didmiesčių, kad neįmanoma žiemos metu įeiti į Žvėryną, kai tenai pradedami kūrenti kieto kuro katilai, kad automobilių išmetamos dujos yra toksiškos ir t.t. ir t.t.

    Ir vėl, ar galima sakyti, kad CO² iš tikrūjų be reikalo apkaltintas? Nemanau, manau, jog tai pakankamai neblogas indikatorius rodantis, kaip ekologiškai gyveni. Ir viskas. CO² tai tik indikatorius, o ne klimato atšilimo priežastis. Ankščiau nemažai buvo mokslinės informacijos, pagrindžiančios, kad klimato atšilimui ženkliai didesnę įtaką turi saulės aktyvumas. Vat ir istoriškai tai cikliškai kartojasi. Visai neseniai buvau kryžiuočių pilije Lenkijoje, kurioje buvo laikomas Lietuvos didysis kunigaikštis Kestutis. Tada irgi paminėjo, kad kaip tik tuo metu buvo atšilimas, todėl ten buvo pradėtos auginti gėlynas. Taip kad sutinku, kad dėl ekologiškumo, gal ir patogu skaičiuoti CO², bet jo kaltinti, dėl to, dėl ko jis nekaltas, nederėtų.

    Vat, moteriškė labai gerai apie tai paaiškina:

    Paspaudė "Patinka": 1 person

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s